kažkaip čia ant dienų supratau, kad netink vis tik man rimtai būti. bandžiau bandžiau ir nepaein. nusprendžiau daugiau neberimtint gyvenime ir tiesiog būti taip, kaip smagu.
o vakar dar smagumu pasidalinau ir su kolegučiais scenoje 🤩💛

jau daug metų atgal pagavau save kelionėse jaučiant, jog vienas geresnių dalykų yra vis aplankantis, žinojimu pagrįstas jausmas, kad yra kur grįžti.
namai man yra nepamainomi. 🇱🇹

prikrentu pailsėt. jaučiu baksnojimą iš šono - kažkoks bičas klausia, ar man viskas gerai. patikinu, kad taip. po kelių akimirkų tylos vėl užklausia - kaip ratai?
o vieninteliai šiandienos ratai, tai tie, kurie jau tuoj tuoj veš mano subinę afteriui į gymą 🥲

pre-show nutritionui - naminiai balls’ai, vakaras scenoje, afteris baigias tik po vidurnakčio, o vietoj pachmo - leg pressas.
taip ir gyvenam.

#mood
prieš tai dar stebėjau, kaip mergina tiesiog daužė savo automobilio (kito) galinę lempą, kol jinai neįsijungė.
kaip žmogus, pusę gyvenimo galintis sutaisyti lipniaške, neapsakomai myliu tuos homemade ižinierinius sprendimus ❤️

man labai patinka, kai kartais praeidama matau paliktą paiešką bėgimo takelyje.
toks mažytis žvilgtelėjimas į kažkieno einamojo (ant takelio, hehe) laiko iššauktą smalsumą 👀

retai man patinka kokie nors mokymai, bet dar rečiau - nepatinka.
ta proga, kad diena vis tik pasibaigtų pozityvia nata, mokausi iš vakarykščių klaidų ir (bent jau) laiminu save nocturnal sumuštiniais.